Perlų vėrinys: muzika kornetams ir trombonams nuo Pietų iki Šiaurės Europos
Siekiant paminėti įkvepiantį Baltijos kelią, sujungusį tris svarbias Europos valstybes, šioje programoje pristatomi kūriniai, susiejantys įvairių Europos šalių XVI–XVII a. muzikos centrus.
O. de Lassus buvo prancūzų-flamandų kompozitorius, dirbęs Miunchene. Kitas prancūzų-flamandų kompozitorius A. Willaertas dirbo Venecijos Šv. Morkaus bazilikoje ir skatino italų muzikantus kurti polichoralinę muziką – šis stilius vėliau suklestėjo Venecijoje.Tokio stiliaus pavyzdys yra G. P. da Palestrinos kūrinys „Tu es Petrus“. Vatikane ir Romoje dirbęs Palestrina dar jam esant gyvam buvo pripažintas italų polifoninės muzikos etalonu. Jo muzikos troško visas pasaulis: pavyzdžiui, Meksiko katedra atlikdavo Palestrinos kūrinius per mišias.
G. B. Buonamente dirbo smuikininku visuose Europos dvaruose, tarp jų – Mantujoje, Vienoje ir Prahoje. Vėliau jis apsistojo Asyžiaus bazilikoje – čia išliko 4 originalūs kornetai, kurių kopijomis grojama šioje programoje. O. Bargnani kanconoje panaudotas visoje Europoje populiarios dainos „La Monica“ motyvas. Ši melodija skirtingomis kalbomis pasakoja vis kitokias istorijas: Italijoje buvo dainuojama apie merginą, prieš jos valią išsiųstą į vienuolyną, lotyniška versija – apie tris karalius, atvykusius pas kūdikėlį Jėzų, prancūzų dainoje duodami patarimai įsimylėjėliui, o Vokietijoje melodija pritaikyta protestantiškai giesmei.
C. Merulo, G.M. Trabaci ir G. Frescobaldi buvo žymūs savo laikmečio vargonininkai. Merulo turėjo savo nuosavus mažus vargonus, panašius į Kretingos instrumentą. Trabaci buvo Neapolio vargonininkas, mėgęs eksperimentuoti chromatizmais, ir, spėjama, padaręs įtaką garsiausiam tų laikų Romos vargonininkui G.Frescobaldi. Jo „Toccata per la elevatione“ skirta atlikti per Eucharistijos pakylėjimą.
H. Schützas, J.H. Scheinas ir J.C. Pezelis atstovauja naujai italų komponavimo manierai, atsiradusiai Florencijoje ir XVII a. paplitusiai į Europos Šiaurę. Schützas, laikomas Šiaurės Monteverdi, keliavo mokytis pas G. Gabrieli į Veneciją ir buvo didis šio naujo italų muzikinio stiliaus populiarintojas Vokietijoje. P. Corneto „Fantazija“ grąžina mus atgal į Belgiją, tik amžiumi vėliau.
XVI–XVI a. Anglija palaikė glaudų ryšį su kontinentine Europa: anglų muzikantai dirbo dvaruose ir bažnyčiose Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje ir kt. J. Bullas grodavo karalienei Elžbietai ir karaliui Jokūbui, vėliau tapo Antverpeno katedros vargonininku. M. Locke dirbo Karolio II dvare. Programoje atliekami jo kūriniai buvo sukurti Jo Didenybės barokiniams trombonams ir kornetams. Šioje muzikoje galima lengvai atpažinti prancūzišką skonį, kurį anglų karaliai perėmė reziduodami kontinentinėje Europoje,kol laukė neramumų pabaigos Anglijoje.
Joks tų laikų anglų džentelmenas nebuvo laikomas gerai išsilavinusiu, jeigu nenukeliavo į Italiją, taigi muzikinę kelionę užbaigia Brešoje dirbusio italo C. Gussago kūrinys dviems chorams.
