Naujoji XVII a. muzika

Giulio Caccini – svarbus italų kompozitorius, prisidėjęs prie didžiausios muzikos transformacijos visoje muzikos istorijoje. XVI a. pabaigoje, vėlyviausioje Renesanso epochos fazėje, ryškėjo muzikos permainų poreikis – klausytojai darėsi nepatenkinti dėl sudėtingos balsų pynės polifonijoje, dėl ko tekstai tapo sunkiai suprantami. Publika troško paprastesnio stiliaus, kuriuo būtų galima naujai ir laisvai perteikti poeziją muzikoje. Reikėjo rimtos muzikos reformos.

1601 m. Florencijoje kompozitorius ir dainininkas Giulio Caccini išleido rinkinį „Le Nuove Musiche“ (Naujoji muzika), kuriame pristatė naują muzikos stilių – monodiją. Ši kūrinių kolekcija pradėjo naują muzikos erą – rinkinyje poetinius tekstus perteikti skirta tik vienam dainuojančiam balsui kartu su basso continuo (instrumentiniu akompanimentu, kuriame visi polifonijos balsai suvedami į akordus). Naujasis muzikos stilius netruko įsitvirtinti, padarė įtaką operos atsiradimui ir tapo dainos žanro pirmtaku.

“Canto Fiorito” programoje skambės Giulio Caccini, jo dukterų Francescos ir Settimios Caccini bei jo amžininkų kompozitorių Claudio Monteverdi, Girolamo Frescobaldi, Stefano Landi, Giovanni G. Kapsbergerio, Tarquinio Merulos muzika.